tvirtas

tvìrtas, -à adj. (3) I, K, BS148, LsB557, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; SD¹23,174, SD187,352, H162,174, CII899, R, MŽ, Sut, KBII114, N, Kos57, M, L, ŠT61 1. Lž, Vvr, Grd atsparus ardančiam išorinių jėgų veikimui, patvarus: Medinių pilių aikšteles supo tvirtos, aukštos medinės aptvaros rš. Iš visų medžių, pas mus augančiųjų, ąžuolas yra tvirčiausias A1884,125. Miškai buvo dideli macniai, nu tai toki medžiai buvo tvìrtūs Aps. Tvirtà lazda DŽ. Tvìrtas audeklas DŽ. Daugiamečiai lubinai turi labai tvirtas šaknis rš. Senybiniai šiaudai guldavo labai, jie ne tokie tvirtì! Kp. Tie šakniniai ta tvirčiáusi krepšai Krž. Rudenį prispjausto, pakiša po stogu, tai jos (meškerės) išdžiūsta, būna tvìrtos Pv. Šniūrus dirbdavo iš tų kanapių – tai tvirtì Škn. O tvìrtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepertrauksi, nešiok i nešiok Bsg. Kiaušiniai [kurapkos] labai tvirtì, vištos kiaušinį pramuša Sdb. Kirsk vasarą mišką – netvìrtas, išpurpęs, visai netikęs Grz. Išlynas tvirtèsnis už molį Rdn. Žiemą tvìrtas ledas, gal šliūkštinėti Pln. Augo mirta labai tvirta, leidė gardų kvapą (d.) PnmR. | prk.: Toji bažnyčia teip yra galinti ir tvirtà, kad jos ne vieni vartai pragaro, ne vienos sylos velino niekad nepergalės DP466. Visų pirma reikalinga tvirta taika sp. Tvirčiausia draugystė gimsta nelaimėje, skaudžiuose išmėginimuose rš.

tvìrta n.: Suvalkietis viską vertina, kas tvirta, patvaru rš. tvirtaĩ adv. K; SD67, Sut, VĮ: Vinis laikosi tvirtaĩ NdŽ. Tvirtaĩ dalgis įtvertas Jn(Kv). Tvirtaĩ buvo pakinkytas arklys Všv. Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtaĩ sutaisys, ka nenukristų Akm. Privirink tvirtaĩ priešnagius padkavom, kad neiškristų Lnkv. Gerai yra, jei kylelis pats tolesniai užlįs, kaipogi tad jis tvirtesniai turėsias S.Dauk. Ji (motė) apjuos sienas savo tvirtai ir išties savo ranką VlnE160. ║ ŽŪŽ105 kietas: Seniau labai tvirtì medžiai buvo, kai reikia, kai geležį pjauni Bsg. Medžius reikia kirsti senugaly, tai esti tvirtesni, ir kinavarpai neėda LTR(Nj). Iš beržo, kur tvirtèsnis, padaro [akėtvirbalius] Mšk. [Kultuvės] paprastai darytos iš medžio šakumos – tvirčiausios dalies rš. Labai tvirtì obūliai, aš jau neįkandu Krš. Tvìrtas branduolys NdŽ. ^ Gera avinui muštis, kad kakta už geležį tvirtesnė KrvP(Všn).

2. I, Lž, Gsč, Dkš turintis daug fizinės jėgos, stiprus, pajėgus; turintis gerą sveikatą: Mainos rūbai margo svieto: silpnas kelias, tvirtas griūva Mair. Anas senelis, ale tvìrtas pra tvìrtas Aps. Vyrai dìdeliai, tvirtūs, gražūs Ps. Stiprūs tvìrtūs [vaikai] ažaugdavo, ne kokie silpnūs Adm. Kad būčiau tvirtèsnis, paršiuką galėčiau laikyt Stč. Gerai, ka sveikatos buvo, vė pasilsi, ir gerai: toki buvau tvirta Pš. Tvirtì žmonys neilgai tegyvena, lūžta kaip štulpai Pln. Tvìrtas buvo vyras, jautį suvaldė tų didžiulių juodmargių Sdb. Tokis buvau tvìrtas, kad akmenio tokio reikėjo paieškot Asv. Esu teip tvirtas, kad ir su pačiu velniu galėčiau ristis LMD(Sln). Aš tę neregiu žmogaus tvìrto Dv. Vai tu mieželi, drūtas grūdeli, padarai žmogų girtą netvirtą LTR(Brt). | Žmonės labai tvirtos sveikatos Tat. ^ Vyras tvìrtas kaip jautis, didžiausią maišą paneša Jnš. Tvirtas kaip ąžuolas LTR(Rs). Tvirtas kaip arklys LTR(Pp). Tvirtas kaip molio vinis (iron.) Ar. Tvirtas kaip vanduo už rėčio LMD(Šl).

tvìrta n.: Išgėriau ketvirtą, da ma vis netvirta (d.) Alvt. Kai įsrėbiau truputį karštimo, paliko man tvirčiaũ Š. tvirtaĩ adv. KŽ: Tavo ranka dar tvirtai žirgą valdo V.Krėv. Jiedu išsiskiria, tvirtai paspaudę vienas kitam rankas J.Mik. Nesudaužyk tamsta, tvirtaĩ laikyk LKT249(Rz). Ligonis eina dar netvirtaĩ Mrj. tvirtỹn adv. Rtr; L: Tvirtyn eini SD352. ║ su jėga pasireiškiantis, pasitikintis: Tuo metu pasikėlė jis iš už stalo ir netvirtais žingsniais priėjo prie tėvo A.Vien.

tvirtaĩ adv.: Tvirtai perėjęs per kambarį, sustojo prie stalo ir pažiūrėjo į tėvą J.Marc.

3. Grž kuris didelės apimties, stambus, drūtas: Ana ne iš senumo tvirtà – širdis nesveika Aps. Man patinka geriau tvìrtos mergos, nei kap laibos Rš. Piestas – tokis kap kočėlas: galai laibesniai, ė vidus tvirtèsnis Rš. Karklo lapai tvirtesnì ažu žilvičio Aps. Šito grybo kačėniukas tvirtùtis, mažiutis Aps. ║ f. Ml nėščia: Ana dãbar neišejo až jaunikio, o jau tvirtà LzŽ. ║ f. vesianti: Kiaulė jau tvirtà, ir kakytės pilnos Dgp. 4. Adm sugebantis gerai funkcionuoti: Pats nežinąs, kas čia jam do destis, kad teip jam rankos ir kojos netvirtos – skaudą LMD(Sln). Rankos vyro – gražu, kada tvirtos S.Nėr. Krikšto motina turi užrišt juostą ant vaiko, kad dantys būtų tvirtūs LTR(Brž). Palikau vienas kaip pirštas. Gerai dar, kad mano protas buvo tvirtas DS171(Rs). Nenušnekąs senis, tvìrto proto Krš. Išgėriau ketvirtą, da galvelė tvirta LTR(VšR).

tvìrta n.: Jau nebegaliu nerti: suprantu, kad širdelei nebetvìrta Kair.

5. I, Dkš, Kp pasižymintis dvasinėmis jėgomis, stiprus: Aš privalau būt tvirtas. O esu tiktai žmogus… J.Marcin. Tvirtos turi būti sielos vyras, kuris turės palaikyti, kas tavo yra sukurta V.Krėv. Kas tvirtas savo viduj, tas retai pyksta J.Mik. Negali būti tvirti nei tikėjimu, nei savo darbais silpni žmonės, kurie, nesuprasdami savo jėgų, laukia laimės iš svetur J.Bil. Kas tveria, tas tvìrtas J. Rankos[e] pinigas, tai matai, reikia labai tvìrto žmogaus [neišleisti] Adm. Man patinka tvirto būdo žmonės J.Jabl. Man iš karto patiko šio žmogaus rūstokas veidas, tvirtas žvilgsnis J.Mik. Įgaliotiniais rinkite žmones gerus ir tvirtus, kurie savo balso paviete neparduos už ką nereikia rš. Jonas nebuvo kaip nendrė zvyliuojanti, bat labai tvirtas ir nepakrutinamas DP22. Atduosiu skolą, bus širdis tvirtèsnė DrskŽ. Noriat būt tvirtais ir drūtais krikščionim Aru59. O teip, broliai mano, būkit tvirti o nepakrutinti vieroj MP95. | prk.: Ir tvirtą ranką [tu] turi, tiek reikalingą, kad nežūtų Lietuva, kurią mudu kūrėva V.Krėv. O Romuvai tvirtų dabar reiks rankų! Vd. Paduomi ing tvirtas rankas tavos švenčiausios meilės DK180-181. Širdis mano, kur svarstaise, kodėl tvirta radaise SGI92.

tvirtỹn adv. K; N: Žmogaus dvasia nuo sielavartų ir vargų eina tvirtyn ir skaistyn A.Baran.

6. gerai organizuotas, stiprus: Tvirta tauta tai tokia, kuri turi tvirtą kūną, tvirtą dvasią, tvirtą protą ir aukštą mokslą V.Piet. Kovų su vokiečiais metu Lietuva iš pat pradžių buvo jau užsigrūdinusi ir tvirta rš. Kedaise po anam karu buvo tvirtì vokiečiai i Rosija Sn. Senobės tvarka buvo labai tvirtà Krm. Graužė jos gyvenimą, pradžioje tvirtą, vėliau palaužtą; ėdė atkakliau nei rūdys geležį J.Gruš. Gyvata mūsų neest daiktas toksai patenkąs ir tvìrtas DP582. 7. [i]smarkiai besireiškiantis, intensyviai vykstantis ar vykdomas: Iš po kietos ir tvirtos žiemos pavasaris labai spėriai aušo Žem. Tvìrto lytaus reik DūnŽ. Reikia tvìrto ir laibo balso Aps. Jei žodis turi du ar daugiau skiemenų, tai vienas iš jų yra tariamas tvirtesniu ir labiau pakeltu balsu J.Balč. Jonas Žiaunė iš kaimo Besmegenių, tvirtas girtuoklis Tat. Degtinės ūmas paveikė ir tvirtuosius gėrėjus Žem.

tvirtaĩ adv. DūnŽ: Tokie srautukai bėgo, jei tvirtaĩ užlijo Krš. Ka nori tvirtaĩ dirbt, tai reikia apie trisdešimt žmonių [prie kūlimo] Mšk. Juo dirba, juo tura i kožną daiktą tvirtaĩ uždabo[ja] Prk. Jei boba tvirtaĩ nelaikytų, prasigėręs būtų, eitų susimyžęs Krš. Jis tvirtaĩ įsigėręs buvo Jnš. Išgerąs tvirtaĩ, toks jaunas gulia [pavirtęs] Šauk. ║ [i]kietas, stiprus (apie miegą): Užmigo tvirtu ir sveiku miegu J.Balč. Kaimas tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu Vaižg.

8. kuris didelės koncentracijos: Uksuso rūgštumėlis yra tvìrtas J. Kava yra daug tvirtesnė už arbatą V.Kudir. Labai tvìrtą pasidarydavo [mėtų arbatą] Krž. Arielka buvus labai gera, tvirta Sln. Bet kaip patsai tai moki ir skanų, ir tvirtą [alų] padaryti M.Katil. Kai iš naujo pradeda gyvent tvìrtas toks ir neatskiestas [alus], ka iš kubilo lipa lauk Žg. O tu, taboka, mano tvirtóji, jau aš tavę netrinsiu JD1007. Tvirto vyno paragavo nepratęs [karalaitis], tai apsigėrė BsMtI112(Brt). Kas noria turėti midų tvirtesnį ir girtesnį Nz. 9. sotus, maistingas: Kokios tvirtõs košės išsiverda, pavalgo rytą ir išeita į darbą Yl. Ne už tvìrtą valgį rokuo[ja] bulbę Všv.

tvirtaĩ adv.: Duok kokį kąsnelį i duonos, bene būs tvirčiaũ, senoviškai End. Su lašiniais tvirčiaũ pavalgai Krž.

10. Brž, Bsg turtingas, pasiturintis: Tvirtas buvo ūkinykas, samdydavo Rm. Tvìrtas gyventojas buvo Giedrikis: triobas, žiūrėk, kokias išsistatė, i vaikus mokslan išleido, i išteko viskam Sml. Jeigu ūkinykai tvìrtūs, visada jų kiemai dideli Antš. Tėvas bajoras, tai ir vaikas tvìrtas Pnd. Tvìrto ūkininko svirną [Blinda] išpylė DūnŽ. Ir zuperio nė žėdnas sėja, katras tvirtèsnis ūkinykas Sug. Kur ūkininkai tvirtì buvo, i kiaušynės pakeps vakarynei Akm.

tvirtaĩ adv.: Visi tvirtai gyvena, visi turi lašinių J.Avyž. Ūkinykai gyveno tvirtaĩ Svn. Kaip gražiai gyveno, kaip tvirtaĩ, kiek jau nukūlė [javų] Akm. ║ turintis pakankamai reikiamų atsargų gyvenimui: Nu puse žiemos reik pasižiūrėt, ar tvìrtos bitės Kair. ║ gerai tvarkomas: Juk ne kokia plikšė, iš tvirto ūkio esi J.Avyž.

11. Sk sunkus, molingas, nepurus (apie žemę): Mūsų žemė tvirtà, kviečiai augo Žg. ║ gerai suplūktas: Pirmieji Lietuvos … keliai paprastai tvirtų dangų neturėjo, bet pelkėtose vietose, smėlynuose buvo tvirtinami rąstais LTEV429. Įvažiavome į tvirtą vieškelį rš. 12. smarkus, piktas: Drėbk tvìrtą žodį, užkirsk tai velnėnei! Krš. 13. tikras, patikimas; nenukrypstantis, nepajudinamas: Tai tvirtà tiesa, tai tikrai tiesa KI144. Tvirtas savim pasitikėjimas – pusė laimėjimo P.Vaičiūn. Žodį tikrą ir tvirtą duok burnon mano, liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs A.Baran. Davė sūnui žodį, o jos žodis tvirtas ir jo niekados nekeičia rš. Žemaitiškas žodis – tvìrtas Pln. Geriau tvirta viltis, negu kokia išklibusi laimė K.Saj. Tvirčiausis papėdis sveikatos yra valgis IM1878,18. Jam (A.Baranauskui) teko pirmam dėti tvirtus mokslinius pagrindus lietuvių tarmių skirstymui LKXIX240. Tvirtos žinios rš. Viešpats už reikalingą laikė tvirtą surašą dėlei mezliavninkų ir jų būsiančio pasielgimo surašyti srš.

tvirtaĩ adv.: Tvirtai laikau, užstoju R189, MŽ251. Tik žiūrėk, laikykis tvirtai ir neprasitark niekam, kur gavai J.Balč. Tvirtaĩ gerai buvo į mūsų laukus Prk. Tėvo buvo tvirtai prigrasinta rodyti ligonei tik linksmus veidus J.Balt. Skolos slegia, padėk man tvirčiaũ atsistot Tr. Tą Dovydų baimę Rapolai žinojo ir tvirčiausiai buvo pasiryžę į Geišius niekados nebegrįžti Vaižg. Tikrą tikėjimą turi tas, kurs tvirtaĩ tiki visa A.Baran. Nes gyvatą žadėjo tvirtaĩ tikinčiam, o giltinę nuodėmėjančiam DP94. Mokykimėsig čia, mieliausieji broliai, kaip stipriai ir tvirtaĩ Christaus V[iešpaties] ieškot DP186. Iki gali žyvato savo tvirtai už padėjimo Dievo kęs PK200-201. Pašlavintas tasai žmogus, kursai bijos Pono savo, o prisakyme jo tvirtai stovi MP72. Povilas S. ragina ižtikimuosius, idant stovėtų tvirtaĩ ir turėtų stipriai mokslus paduotuosius DP217. Nusižeminimą savimp tvirtai laikykite Bt1Ptr5,5.

14. pastovus: Buvo nustatytos tvirtos valstybinės mažmeninės kainos visoms prekėms rš. Penki litai, tėvai. Kaina tvirta ir visiems vienoda J.Balt. Didelė garbė, mano brangūs draugai, su jumis sėdėti, su jumis dirbti, jūsų uždirbamą tvirtą pinigą skaičiuoti K.Jank. Tvirtas (pastovus) kursas ETŽ. | Tvirtos pastogės neturėdamas, valkiojosi po Tilžę ir restoranuose ubagavo prš.

tvirtaĩ adv.: Ji vis dažniau užsimindavo apie savo gūžtą – pats laikas kur nors tvirtai įsikurti V.Bub.

15. gerai padarytas, atliktas: Portretai, nors ir nepriklausantys prie tapybos šedevrų, buvo tvirto piešinio rš.

tvirtaĩ adv.: Jo novelės tvirtai sukomponuotos, dažnai su netikėta pabaiga rš.

◊ tvìrtas kišẽnius apie pinigingą: Globojo girtą, kol manė, kad jo kišenius tvirtas KrvP(Nmn). tvirtì pečiaĩ įtakingas užtarėjas, globėjas: Aš turiu tvirtus pečius, man nieko neatsitiks rš.

tvìrtą šìrdį turė́ti

1. būti nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš. Tvìrtą šìrdį reik turė́ti, kad žanytis reik pradėti JD1488.

2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę šìrdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.

tvirtõs širdiẽs apie nepalenkiamą, valingą: Mano vaikai tvirtõs širdiẽs – neverkdavo PnmŽ.